Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kaip tapti laimingu pensininku?

 Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis ...

Laukiama gerų žinių iš Vokietijos ir JAV

Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą.

Užteks kalbėti apie eurą

 Taip, tai yra dar vienas straipsnis apie eurą nuomonių skiltyje. Tik dalykas tas, mielas skaitytojau, kad laiko nuomonėms, o tuo labiau – prognozėms, nėra. Pats metas kalbėti apie praktinius dalykus. Kalbos, kad verslas neva pelnysis ...

Penki realūs pokyčiai, kuriuos atneš euras (1)

 Iki euro likus vos kelioms savaitėms, prasidėjo tikrasis darbymetis. Įmonės jau rūpinasi grynųjų eurų atsargomis, kad sausio 1-oji neužkluptų nepasiruošus, o gyventojai tiesiog graibsto išankstinius euro monetų rinkinius. Vien ...

Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm

 Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus ...

Politike išlaidūne, neliesk šeimos sidabro!

 Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį ...

Kokius namų darbus reikia suspėti atlikti iki euro įvedimo dienos?

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų ...

Septyni mokesčių mitai (4)

 Šį lapkritį Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai pirmą kartą gavo laiškus su duomenimis, kiek mokesčių jie šiemet skyrė ir kur tos lėšos panaudotos. Pristatydamas šią naujovę iždo kancleris ...

Kodėl taip dažnai kalbame apie naftą?

 Metai dar nesibaigė ir neskubame skaičiuoti šių metų netikėtumų bei dalinti Naujųjų metų pažadų. Tačiau jei tai darytume jau šiandien, nafta galėtų gauti „Metų netikėtumo“ titulą, kurį galėtų pasidalinti su ...

N. Mačiulis: parlamentarai siūlymais didinti biudžeto išlaidas perka balsus

 Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto išlaidas, prieš rinkimus perka rinkėjų balsus, teigia „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet augs Lietuvos skolinimosi poreikis. „Seimo ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas