Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Akcijų rinkos ECB sprendimus priėmė optimistiškai, kas toliau?

 Rugsėjo pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiškų žemumų – 0,05 procento ir paskelbė pradėsiąs obligacijų bei kitų finansinių priemonių supirkimo programą. Nors netyla ...

„Danske Bank“: euro zonoje prognozuojama 0,3 proc. infliacija

 Euro zonoje ši savaitė bus kupina įvykių. Ketvirtadienį įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis, kur ECB valdančioji taryba turės spręsti nemenkus uždavinius. Nepaisant ECB veiksmų, euro zonos rodikliai vis dar nedžiugina, taigi ...

Šita valstybė užsidarys? Puiku! (4)

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, kai jau dėjo, tai tikrai nepagailėjo ir paaiškino, kad jei viskas vyks taip, kaip dabar vyksta, tai Lietuva užsidarys ir greitai nebereiks net juokingų televizinių laidų, kuriose rypuojama, kaip sunku ...

Smulkiajam verslui prasidėjo pirmieji euro darbotvarkės darbai

Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, ...

Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės ...

Pasirinkimas tarp būsto nuomos ir įsigijimo – ne skonio klausimas

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias ...

A. Maldeikienė: šita valstybė paprasčiausiai užsidarys (12)

 Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot ...

Maratonas, balvonas ir komendanto valanda

Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė - bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai ir ...

Antroji sankcijų banga – laukiama Rusijos ūkio nuosmukio

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos praėjusį penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai, prie šių šalių skelbia prisidėsianti ir Norvegija. Naujosios sankcijos palies 15 Rusijos įmonių, tarp jų – ir naftos ...

„Danske Bank“: Laukiama FED vertinimų dėl nedarbo, Škotijos atsiskyrimo nesitikima

 Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas