Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Viešieji pirkimai 2015 m. Kas naujo?

 Nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiant nacionalinę valiutą iš lito į eurą, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams kyla klausimų, kaip tai palies viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą ir ar būtina atlikti sutarties nuostatų pakeitimus ...

Nekilnojamojo turto rinkoje euras – praeities veiksnys

 Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimai buvo rekordiniai, jie rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos ...

Paslėptas mokestis, kurį sumokame beveik visi (1)

Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose kaimyninėse šalyse? Taip lemia ne tik ECB vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl ...

Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka

 Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka, tiesa, nežymiai. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai mano, kad mažėjantis užsakymų gamybai skaičius ir augančios atsargos tiesiogiai ...

Meilė brangiai kainuoja

 Kur tik žmonės neslepia pinigų! Per artimiausius mėnesius daugelis patikrins savo slėptuves. O jų tikrai yra daug – komercinių bankų duomenimis, šalies piliečiai grynaisiais turi nuo 6,5 iki 9 mlrd. litų. Tikėkimės, kad daugeliui ...

R. Dargis: MMA klausimas - politizuotas

 Valdantiesiems nuo kitų metų liepos ketinant dar didinti minimalią algą (MMA), pramonininkai sako, jog šis klausimas yra per daug politizuotas. Robertas Dargis mano, jog tokius sprendimus lėmė artėjantys savivaldos rinkimai, o ne noras ...

Kas brangiau: žengti koja kojon su technologijomis ar patirti nuostolių?

 Kiekvienas atsinaujinimas, kad ir kokioje srityje jis įvyktų, būna sutinkamas dvejopai. Vieni, tarp jų ir aš, naujoves sutinka su dideliu entuziazmu ir noru išbandyti naujas funkcijas, o antriesiems tai tampa nusistovėjus ...

Ar Rusijos rublis kris toliau?

 Rusijos rublis pastaraisiais mėnesiais yra tapęs turbūt pačia įdomiausia valiutų pasaulio figūra. Svyravimai, kurie kitoms valiutoms būdingi kelių mėnesių laikotarpyje, rublį ištinka per vieną dieną. Tikėtina, kad rublis ir toliau ...

Taigi tos pašalpos!

 Kai lankausi Lietuvos miesteliuose, man dažnai sako, o kodėl jūs neparašote apie kaimo žmogaus problemas? Gerai, o kokia didžiausia problema kaime, tada jau aš klausiu ūkininkės, kartu su vyru laikančios apie 30 melžiamų karvių ...

„Danske Bank“: Rytų Europos augimas lėtėja

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas