Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Metinis darbuotojų veiklos vertinimas – kada jis turi prasmės?

 Pasibaigus metams ir prasidėjus naujiems, daugybė įmonių bruzda planuodamos veiklą, nustatydamos individualius tikslus bei vertindamos darbuotojus. Vienose įmonėse tai daroma nuoširdžiai, kitose žinant, kad tokia praktika ir nieko ...

Elektros rinkos barometras: pigesnė elektra sugrįžo

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse po reikšmingo augimo vėl nukrito. Lietuvoje ir Latvijoje ji mažėjo 6 proc., o Estijoje – 1 proc. Teigiamus pokyčius lėmė padidėję elektros linijų pralaidumai ir atitinkamai augęs importas.

Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego?

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 ...

Kai analizuoti praeitį tampa sunkiau, nei prognozuoti ateitį

 Žiniasklaidoje pasirodžiusiame 2007-2013 metų BVP prognozių palyginime institucijas bandoma vertinti pagal jų prognozių tikslumą. Finansų ministerija pagirta, kiti pabarti ar išbarti. Yra bent keturios priežastys, dėl kurių šio ...

Mokestinė atskirtis – profesionalams

Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors ...

Investuotojai laukia naujienų iš ECB dėl kiekybinio skatinimo pradžios

Europos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę paskelbus išankstinę nuomonę, kad 2012 metų Europos Centrinio Banko (ECB) vykdyta valstybių obligacijų supirkimo programa neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, dar labiau išaugo tikimybė, kad centrinis bankas ketvirtadienį paskelbs apie kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing – QE) pradžią.

Įmonės įstatų keitimas, įvedus eurą

 2015 m. sausio 1 diena, be abejonės, tapo viena iš svarbiausių dienų Lietuvos ekonomikos istorijoje, nes nuo šios datos Lietuva tapo devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje pradėta naudoti bendroji Europos Sąjungos ...

Elektros energijos kaina biržoje per metus padidėjo 2,4 proc. (1)

2014 m. „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje (NPS LT) susiformavusi vidutinė elektros energijos kaina siekė 5 Eur ct/kWh (17,3 ct/kWh) ir buvo 2,4 proc. didesnė už 2013 m. (4,9 Eur ct/kWh (16,9 ct/kWh)).

Atkirtis emigrantams (3)

 Paskutinį metų pirmadienį suskaudo dantį. Veriančiai suskaudo. Nepagelbėjo nei prikąstas česnakas, nei kiti skausmą malšinantys būdai. Vilties suteikė į telefonu perduotą SOS ženklą sureagavusi seniai matyta ir girdėta mokslo draugė ...

Lengvata verslui – nauda darbuotojui (1)

 Dar nespėjo euras apšilti kojų Lietuvoje, o jau prasidėjo. Seimo narys K. Masiulis iš vieno Baltarusijos portalo sužinojo, kad Lietuvoje maistas brangesnis nei Vokietijoje. Ir kreipėsi į Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas