Išgryninti baltarusiškus rublius Lietuvoje beveik neįmanoma

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2011-04-27 17:06

Kovą Baltarusijoje prasidėjusi valiutų krizė gena vietinius gyventojus ieškoti aplinkinių kelių, kur dar galima būtų išsikeisti kasdien vis nuvertėjančius rublius.

Baltarusijos bankai jau kuris laikas apriboję baltarusiškų rublių keitimą į kitas valiutas, tačiau vietos gyventojai išeičių ieško išradingais būdais. Kartais jų keliai atveda net į Lietuvą. Čia Baltarusijos gyventojai ne tik įsigudrina pirkti prekes banko kortelėmis ir jas grąžinę atgal gauti grynųjų, bet ir užsukti į Lietuvos bankus, tikintis pasikeisti menkos vertės rublius į kur kas vertingesnius eurus ar dolerius.

Vis dėlto, Balsui.lt susisiekus su didžiaisiais Lietuvos komerciniais bankais, dauguma jų tvirtino baltarusiška valiuta grynaisias neprekiaujantys.

SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, praktikos keisti baltarusiškus rublius į kitą valiutą grynaisiais pinigais bankas neturėjo ir anksčiau, to nedaro ir dabar.

„Swedbank“ Rinkų tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas taip pat tikino, kad grynųjų operacijų Baltarusijos valiuta bankas nevykdo. „Niekada ir neprekiavome baltarusiška valiuta, todėl ir situacija Baltarusijoje jokios įtakos nedaro“, - teigė banko atstovas. Paklaustas, kodėl bankas ir anksčiau neužsiėmė grynųjų pinigų operacijomis, tikino, kad tiek ir valiutos konvertavimo kaštai per dideli, tiek ir poreikio iš klientų nėra.

Banko „Snoras“ Investicinio verslo tarnybos direktorius Remigijus Bartaška Balsui.lt teigė, kad jų bankas baltarusiškų rublių į grynuosius niekada nekeitė, nes šią valiutą sunku transportuoti atgal į Baltarusiją ir tai daryti bankui neapsimokėtų. Tačiau pašnekovas patvirtino, kad valiutos konvertavimą iš vienos į kitą banko pavedimu buvo galima atlikti, tačiau tik iki tol, kol prasidėjo valiutų krizė Baltarusijoje.

„Pavieniais atvejais bankinėse sąskaitose valiutas konvertuojame ir dabar, tačiau tik nedidelėmis apimtimis ir prastomis kainomis“, - teigė R. Bartaška. Anot jo, baltarusiškų rublių kursas šiuo metu yra kritęs iki 3045 rublių už dolerį, kai įprastai kursas siekia 5000 rublių už dolerį. „Rinka yra apmirusi“, - neslėpė banko atstovas ir pridūrė, kad vienas kitas klientas gal ir užklysta į banką, norėdamas pasikeisti valiutą, tačiau švieslentėje nemato jam tinkamo sandorio sumos.

Bankas „Citadelė“ Baltarusijos rublius į grynuosius keičia tik labai nedideliais kiekiais, praėjusiomis dienomis tai buvo vidutiniškai apie kelis šimtus litų per dieną.

„Tai tik smulkūs valiutos keitimo sandoriai. Kursas krenta, vakar buvo 5,90 Lt už 10 tūkst. rublių, o šiandien jau - 5,80 Lt ir keitimo sandorių beveik nebėra“, - situaciją komentavo „Citadelė“ banko rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Asta Blažytė.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Seks bankų kortelių turėtojus (1)

 Kovodama su sukčiais ,bankų mokėjimo kortelių operatorė „Visa" paskelbė, kad automatiškai seks kortelių savininkų buvimo vietą. Tiesa, vartotojus kompanija žada sekti tik jiems sutikus. Ar toks vartotojų buvimo vietos ...

Vis dažniau grynuosius pinigus į sąskaitą gyventojai įmoka naudodamiesi bankomatais

SEB banko duomenimis, pernai grynuosius pinigus priimančiais bankomatais naudotasi 40 proc. dažniau negu 2013 metais. Gyventojai ir įmonės, naudodamiesi jais, lėšas į savo sąskaitas SEB banke įmokėjo 1,3 mln. kartų, t. y. daugiau negu 3,5 tūkst. kartų kasdien. Iš viso į sąskaitas SEB banke naudojantis šiais bankomatais pernai įmokėta 0,8 mlrd. eurų (2,8 mlrd. litų). Vidutinė įmoka buvo 650 eurų ...

Sieks atsiriekti didžiųjų bankų rinkos dalies

 Specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ sieks atsiriekti universaliųjų bankų rinkos dalies. Atnaujinęs siūlomus produktus, sumažinęs paskolų kainas ir pradėjęs orientuotis į platesnę bei vyresnę auditoriją, bankas konkuruos su ...

Naujas Aplinkos ministerijos mokestis butams (15)

Aplinkos ministerija planuoja naują privalomą įmoką visiems butams – surinkti pinigai bus skiriami buto remontui, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis „Žinių radijui“ sakė, kad tai nėra papildomas mokestis, o lėšų taupymo būdas. Be to, jis pažymėjo, kad įmokos dydis neviršys 5 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio.

Eurą palankiai vertina 60 proc. lietuvių

Nuo šių metų Lietuvoje įvestą eurą palankiai vertina beveik du trečdaliai šalies gyventojų, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Paprašyti įvertinti euro naudą, 60 proc. lietuvių teigė sutinkantys, kad euras yra naudingas valstybei, 24 proc. - nenaudingas, 16 proc. teigė negalintys apsispręsti arba neturi nuomonės.

Bankas: nuo plytų – prie pikselių

 Remiantis tyrimų bendrovės „Gartner“ prognoze, per 2015 m. mobiliųjų įrenginių – išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių – pasaulyje bus parduota 8 kartus daugiau nei įprastų kompiuterių. ...

S. Kropas: bankai turės gerinti paslaugų kokybę

Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Lietuvai įstojus į euro zoną ir tapus bankų sąjungos nare, išaugs bankų ir finansų įstaigų konkurencija, dėl to bankai turės gerinti paslaugų kokybę, ir tai bus naudinga jų klientams:

Lietuvos gyventojai suvokia bankų reikšmę šalies ekonomikai

61 proc. Lietuvos gyventojų įžvelgia, kad bankų sektorius turi didžiausią reikšmę ekonomikai ir pasitiki savo banku. Atsargiai vertindami visą bankininkystę, šalies gyventojai labai nedrąsiai priima bankų naujoves ir pasisako už griežtą bankininkystės reguliavimą. Paaiškėjo, kad pasitikėjimas bankais yra tiesiogiai susijęs su asmenine patirtimi – kuo bendravimas su banku ar bankais ...

Danijos kronos atrišimas nuo euro jai brangiai kainuotų

Pasigirdus svarstymų, kad Danija gali pasekti Šveicarijos pavyzdžiu ir atsisakyti sąsajos su euru, didieji Skandinavijos bankai ir Danijos vyriausybė stengiasi įtikinti užsienio investuotojus, kad šalis neketina atrišti kronos nuo euro. Finansų analitikas Liutauras Armanavičius „Žinių radijui“ sakė, kad kronos atrišimas nuo euro labai brangiai kainuotų Danijos ekonomikai:

Tarp dažniausių 2014 m. skolinimosi priežasčių – refinansavimas

Daugiau nei trečdalis – 35 proc. – vartojimo paskolų banko „Bigbank“ klientų praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, beveik kas penktas (18 proc.) – tam, kad įsigytų arba atnaujintų būstą, 10 proc. – norėdami refinansuoti kitus įsiskolinimus. Šiuos duomenis atskleidė kasmetinė banko klientų apklausa.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas