Ką „pasaulio dugne“ matė J. Cameronas?


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Saulius Žukauskas / technologijos.lt

2012-03-28 16:29

 „Tai – labai mėnuliška, labai tuščia, labai izoliuota vieta, - pirmaisiais įspūdžiais pabuvojus Marianų įduboje dalijasi režisierius Jamesas Cameronas. – Jaučiausi absoliučiai izoliuotas nuo žmonijos. Atrodė, kad aš atsidūriau kažkur kosmose, kažkokioje kitoje planetoje, o paskui tą pačią dieną sugrįžau namo.“

Rekordinį vieno asmens nėrimą į giliausią vandens gelmę planetoje J. Cameronas sėkmingai atliko šį pirmadienį. Iš tiesų, ko gi 11 km gelmėje tikėtis? Ten – labai tamsu ir tuščia.

Kaip pasakoja pats rekordinio pasiekimo autorius, jo vienvietis povandeninis laivas „Deepsea Challenge“, pasiekę Marianų įdubos dugną, dėl milžiniško slėgio susiplojo maždaug 7,5 cm. „Iliuminatorius tarsi įdubo į laivo vidų, - prisimena J. Cameronas.

Vargu ar bereikia sakyti, jog gyvybė tokioje gelmėje yra visiškai kitokia.

„Tokioje gelmėje egzistuojantys gyvūnai yra prisitaikę prie tos neįtikėtinos tamsos, to siaubingo slėgio, - pasakoja kino filmų „Titanikas“, „Įsikūnijimas“ ir kt. režisierius. – Paprastai tokie sutvėrimai yra baltos spalvos, jų organizmuose nėra jokių pigmentų. Kai kurie iš jų turi regėjimo organų – kad matytų povandeninės gyvybės bioliuminescenciją. Kiti regėjimo organų išvis neturi. Tai absoliučiai svetimas pasaulis.“

Iki šiol giliausią Žemės tašką yra pavykę pasiekti tik dviem žmonėms – 1960 metais tai padarė šveicarų inžinierius Jacques’as Piccardas ir JAV karinio laivyno kapitonas Donas Walshas. Tiesa, jų batiskafas, pasiekęs dugną, sukėlė tiek dumblo, kad jie nieko negalėjo matyti ir po 20 minučių grįžo į vandenyno paviršių.

J. Cameronas fiksavo viską, ką matė Marianų įdubos dugne. Tad artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais galima tikėtis sulaukti daugiau kvapą gniaužiančių kadrų iš nežemiško pasaulio Žemėje.

- Saulius Žukauskas

technologijos.lt

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Reklamos apimtys augo 4,5 proc.

Didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2014 m. sausio-rugsėjo mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 4,5 proc., lyginant su 2013 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo lauko ir vidaus reklamoje, kiek mažiau radijo ir TV kanaluose.

Kontraversiškasis „Rūsys“ – savaitgalio žiūrimiausių filmų tope

Nepaisant daugybės prieštaringų vertinimų, pirmoji lietuviška psichologinė siaubo drama „Rūsys“ buvo vienas iš trijų žiūrimiausių savaitgalio filmų. Per tris pirmąsias dienas į „Rūsį“ parduota bilietų už daugiau kaip 104 tūkst. litų.

Ekologiškos trąšos ir elektros energija – iš žlaugtų

Kad atliekos gali būti naudingos susimąsto ne kiekvienas, tačiau tiems, kurie randa būdų kaip jas panaudoti, pavyksta ne tik sutaupyti, bet ir užsidirbti. Tą patvirtinti galėtų Obelių spirito varyklos direktorius Povilas Stumbrys. Gamindama maistinį etilo alkoholį varykla gaudavo, regis, visiškai nereikalingas atliekas – žlaugtus. Tačiau netruko paaiškėti, kad tai ne tik puikios trąšos, bet ir ...

TNS LT: populiariausios Lietuvos Y kartos medijos – TV ir internetas

Vadinamoji Millenium arba Y karta (18-34 m.) Lietuvoje, kuriai bene daugiausiai dėmesio skiria tiek gamintojai, tiek reklamdaviai, su medija kanalais praleidžia daugiau laiko nei vidutinis gyventojas – 7 val. 50 min. Iš beveik 8 valandų, praleistų su įvairiais medija kanalais, 3 val. 41 min. Y karta skiria televizijai ir 3 val. 14 min. internetui. Be to, abi šias medijas vienu metu (angl. ...

Kuriama programa, kuri įvertins emocijas internete

Ar galėtų kompiuteris pats, automatiškai, įvertinti interneto komentarą kaip netinkamą – įžeidžiantį, skatinantį nusikalsti ar kurstantį neapykantą? Arba, pavyzdžiui, parinkti jums knygą? Atrodo kaip iš fantastikos srities, tačiau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas kaip tik ir kuria tokį įrankį.

Naujieji „Bitės“ planai leis nemokamai naudotis „Facebook“

Socialinis tinklas „Facebook“ jau kuris laikas tapo lietuviams vienu svarbiausių bendravimo kanalų. Statistika rodo, kad net pusė aktyviausių „Facebook“ vartotojų (18-24 m.) atsikėlę ryte pirmiausia pasitikrina draugų naujienas. Lietuvoje šiuo socialiniu jau naudojasi 1,26 mln. gyventojų. „Bitė Lietuva“, įvertinusi, jog klientai aktyviai naudojasi „Facebook“, pristato naujuosius penkis naujos ...

„Samsung“ savo vartotojams siūlo nemokamą ekrano draudimą (2)

„Samsung Electronics Baltics“ pristatė nemokamą mobiliųjų įrenginių ekrano draudimą „Samsung Screen Care“, skirtą naujausiems „Samsung Galaxy“ serijos išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams.

Technologijos valdo

 Praėjusios savaitės viduryje tarptautinėje žiniasklaidoje šmėkštelėjo dar viena žinutė šnipinėjimo tema, viename Rusijos pietinės dalies miestų veikiantys interneto įsilaužėliai pasinaudojo „Microsoft Windows“ ...

KTU Studentų miestelio ateitis – be aplinką teršiančio transporto

Kauno technologijos universitetas (KTU) žengia dar vieną žingsnį pateisindamas žaliojo Universiteto vardą. Siekiant sumažinti oro taršą mieste, pagrindine KTU Studentų miestelio gatve norima leisti važinėti tik aplinkos neteršiančiam transportui – dviračiams, elektromobiliams, todėl miesto valdžios prašoma atsisakyti senų planų sujungti Studentų ir K. Baršausko gatves.

Laikrodžių evoliucija: ar išmanieji laikrodžiai kelia grėsmę jų pirmtakams?

Išmanieji laikrodžiai pamažu tampa plintančia mada pasaulyje. Mūsų dienomis toks laikrodis gali būti ir aksesuaras, kuris atkreipia aplinkinių dėmesį, ir technologinis prietaisas, kuris pagerina žmonių gyvenimą. Tad koks buvo rankinio laikrodžio tobulinimo kelias ir kokiems – klasikiniams ar išmaniesiems – ateityje teiksime pirmenybę?



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas