Lietuva – penkta pasaulyje pagal tiesiogines užsienio investicijas (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2013-01-09 11:05

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal augimą. Paskutiniais „The Financial Times Ltd.“ valdomos TUI stebėsenos bazės „fDiMarkets.com“ duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių plyno lauko investicijų pasaulyje sumažėjo daugiau nei penktadaliu, arba 22 proc.. Tuo tarpu pernai metais apie savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau TUI projektų, nei 2011 metais, skelbia “Investuok Lietuvoje”.

Pagal šį rodiklį Lietuva yra penktoji pasaulyje, Europoje – trečioji, ir absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių.

„fDiMarkets.com“ duomenų bazė skelbia duomenis apie konkrečių bendrovių visame pasaulyje įgyvendinamus plyno lauko ir plėtros TUI projektus, planuojamą investuoti kapitalą bei sukuriamas darbo vietas. Remiantis šiais duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 TUI projektų vertė siekia 927 mln. eurų. Šie projektai šalyje sukurs beveik 3000 naujų darbo vietų. Palyginimui, Estija per tą patį 2012 m. laikotarpį sulaukė 22, o Latvija – 6 projektų, kurie atitinkamai sukurs 1942 ir 783 naujas darbo vietas.

„Pernai augęs TUI projektų skaičius Lietuvoje - puikus Lietuvos investicinio patrauklumo įvertinimas. Dvigubas laimėjimas yra tai, jog Lietuva sugebėjo šį rodiklį padidinti, kai pasaulinė tendencija priešinga, t.y., investicijų mažėja, - sako Milda Dargužaitė, TUI skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė. - Tai svarbus faktas, bylojantis apie egzistuojantį šalies potencialą.“

Vertinant investicinį patrauklumą, Lietuvoje viešojoje erdvėje dažniausiai remiamasi finansinių srautų statistika, tačiau M. Dargužaitė pabrėžia, jog fDiMarkets.com duomenų bazė yra tiksliau TUI padėtį pasaulyje atspindintis šaltinis. Skirtingai nei finansinių srautų statistika, fDiMarkets.com fiksuoja planuojamus įgyvendinti investicinius projektus bei jų sukuriamas naujas darbo vietas, tuo tarpu finansinių srautų statistika įtraukia nuosavybės pasikeitimą, išmokamus dividendus akcininkams, nefiksuoja investicijų, finansuojamų paskolomis iš vietinių kredito institucijų. Pavyzdžiui, pernai vien per antrąjį ketvirtį užsienio investuotojai išsimokėjo 1,8 mlrd. litų dividendų, kas neigiamai atsispindi finansiniuose srautuose ir neatspindi realių investicijų į investicinius projektus.  

fDiMarkets.com duomenimis, didžiausią dalį – 70 proc. - užsienio investicijų per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių Lietuvoje sudarė plyno lauko investicijos, 30 proc. – esamų projektų plėtra. Penktadalis investicijų, arba 22 proc., per vertinamą laikotarpį bus vykdomos gamybos sektoriuje, likusią dalį sudaro investicijos į paslaugų sektorių.

Pernai Lietuvoje jau pradėjo veikti Jungtinės Karalystės vartotojų rizikos valdymo ir kreditų kontrolės bendrovės „Call Credit“, vienos didžiausių Europoje izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojų „Paroc Group“, Danijos inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovės „COWI A/S“ IT paslaugų centrai. Pernai taip pat ženkliai išsiplėtė banko „Barclays“ ir grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ paslaugų centrai, apie paslaugų centro steigimą pranešė didžiausia Danijoje finansinių paslaugų grupė “Danske Bank”.

Straipsnio puslapiai:

Close
Naujausi komentarai
premjeras, 2013-02-10 06:04

bedarbiai sokineja is laimes!!! 3000 darbo vietu, o reikia 200000!!! valio, mes vel pirmaujam europoj!!!!! savizudziu ir emigracijos skaiciais...:)))

to fu, 2013-01-09 20:00

Aiskiau reikia tamstelei mintis reiksti, atrodo kad turetumete kazkokios idiomios kritikos, bet is situ padriku sakiniu nieko neimanoma suprasti...

fu, 2013-01-09 14:36

Nu kaip taip neprofesionaliai galima rasyti. Taigi cia yra tik proporciojos pasikeitimas. O pavadinimas yra visikai kitoks. Baisus neprofesionalumas.

kubilius, 2013-01-09 11:56

bubilius ir komuniagos kalti, mano pensija sumazino

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Memorandumas – sąžiningumo garantas, jį pasirašę verslininkai kainų nekelia Memorandumo nepasirašę apie kainas atsisako kalbėti

 Statistikos departamento duomenimis, per pirmąsias dvi 2015 metų sausio savaites, palyginti su 2014 metų gruodžio mėnesiu, iš paslaugų daugiausia pabrango vakarinis seansas kino teatre – 8,1 proc.; danties plombavimo helio plomba ...

Sąžiningas verslas – pilietiškumo įrodymas

 2014 metų spalį Ūkio ministerijos paskelbtas konkursas „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“ turi nugalėtoją – Ignalinos savivaldybę. Šios savivaldybės įmonės itin noriai jungėsi prie Geros verslo praktikos, įvedant ...

Verslo atstovai pasiūlė, kaip sumažinti savivaldybių skolas (1)

 „Savivaldybės turėtų labiau pasitikėti privačiuoju sektoriumi, o dalį funkcijų ir teikiamų paslaugų perleisti verslui – tai padėtų mažinti savivaldybių skolas“ – tokį savivaldybių uždarumą ir dialogo su verslu trūkumą ...

„Ruptelos“ planuose – apyvartos augimas ir plėtra iki 120 rinkų

 Telekomunikacijų bendrovė „Ruptela“, veiklą vykdanti 102 rinkose, metus pradeda pokyčiais – keičiamas prekių ženklas ir veiklos strategija. Kompanija šiemet sutelks dėmesį į transporto telematikos sritį, kurioje ...

Bagažinių turguje renkasi atsakingi vartotojai

 Prieš penkerius metus Kaune organizuotas pirmasis Bagažinių turgus, kuriame norą prekiauti pareiškė vos 30 entuziastų. Tradicija gerus, bet nebereikalingus daiktus ne išmesti, o parduoti, atkeliavo iš užsienio ir ...

Abejotinam verslui kelią užkirto VSD pažyma

 Šiaulių miesto valdžia neleido Lietuvos aviacijos verslo grupei remontuoti lėktuvų Zoknių oro uoste, kuriame dislokuojami ir NATO naikintuvai. Toks spredimas priimtas, gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Nustatyta, ...

Muzikinio turizmo perspektyvos Lietuvoje

 Jungtinę Karalystę kasmet aplanko apie 6,5 milijono muzikinių turistų. Jie šalyje išleidžia 2,2 milijardo svarų sterlingų ir dėl jų sukuriama 24 tūkstančiai darbo vietų. Kas gi tas muzikinis turizmas ir kokios jo perspektyvos ...

Daugėja ne tik prašančių kreditų, bet ir sukčiaujančių, kad juos gautų

 Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ...

Kredito unijos AMBER pelnas augo

 Kredito unija AMBER 2014-ais metais beveik 3 kartus padidino savo pelną uždirbdama 229,92 tūkst. eurų (793,86 tūkst. Lt), rodo neaudituoti duomenys. 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu AMBER pelnas siekė 77,36 tūkst. eurų (267,12 tūkst. Lt). ...

Kada pirkėjai renkasi lietuvišką prekę?

 Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas