Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Viešieji pirkimai 2015 m. Kas naujo?

 Nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiant nacionalinę valiutą iš lito į eurą, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams kyla klausimų, kaip tai palies viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą ir ar būtina atlikti sutarties nuostatų pakeitimus ...

Nekilnojamojo turto rinkoje euras – praeities veiksnys

 Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimai buvo rekordiniai, jie rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos ...

Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka

 Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka, tiesa, nežymiai. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai mano, kad mažėjantis užsakymų gamybai skaičius ir augančios atsargos tiesiogiai ...

Meilė brangiai kainuoja

 Kur tik žmonės neslepia pinigų! Per artimiausius mėnesius daugelis patikrins savo slėptuves. O jų tikrai yra daug – komercinių bankų duomenimis, šalies piliečiai grynaisiais turi nuo 6,5 iki 9 mlrd. litų. Tikėkimės, kad daugeliui ...

R. Dargis: MMA klausimas - politizuotas

 Valdantiesiems nuo kitų metų liepos ketinant dar didinti minimalią algą (MMA), pramonininkai sako, jog šis klausimas yra per daug politizuotas. Robertas Dargis mano, jog tokius sprendimus lėmė artėjantys savivaldos rinkimai, o ne noras ...

Kas brangiau: žengti koja kojon su technologijomis ar patirti nuostolių?

 Kiekvienas atsinaujinimas, kad ir kokioje srityje jis įvyktų, būna sutinkamas dvejopai. Vieni, tarp jų ir aš, naujoves sutinka su dideliu entuziazmu ir noru išbandyti naujas funkcijas, o antriesiems tai tampa nusistovėjus ...

Ar Rusijos rublis kris toliau?

 Rusijos rublis pastaraisiais mėnesiais yra tapęs turbūt pačia įdomiausia valiutų pasaulio figūra. Svyravimai, kurie kitoms valiutoms būdingi kelių mėnesių laikotarpyje, rublį ištinka per vieną dieną. Tikėtina, kad rublis ir toliau ...

Taigi tos pašalpos!

 Kai lankausi Lietuvos miesteliuose, man dažnai sako, o kodėl jūs neparašote apie kaimo žmogaus problemas? Gerai, o kokia didžiausia problema kaime, tada jau aš klausiu ūkininkės, kartu su vyru laikančios apie 30 melžiamų karvių ...

„Danske Bank“: Rytų Europos augimas lėtėja

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos.

Euras pabrangino rūbus? Taip jums ir reikia

 Euras jau atvažiavo sunkvežimiais ir kartu atvežė didesnes kainas. Dar atvežė nesikeičiančias kainas. Jos buvo tame vilkike, kuris važiavo be priekabos. Pradėkite su tuo taikytis. Verslo pasirašyti memorandumai, kad kainos nebūtų ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas