Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kaip užkariauti aukščiausius ES postus (1)

Neseniai praūžę Europos parlamento rinkimai dar kartą įrodė, kad nusistovi tam tikra europinės politikos tradicija, kurioje ryškėja aiškūs lyderiai, nuosekliai užimantys aukščiausius ES postus. Pirmiausia pažvelkime, kam ...

Iš kokios balos tas dosnumas?

Valdžia mestelėjo dosnumo. Net nelaukdama Naujųjų, nuo spalio pakėlė minimalią algą iki 1035 litų. Nuo Naujųjų nežino, ar dar kels, bet visko gali būti. Kitais metais pakels ir pensijas, vidutinė senatvės pensija didės maždaug 3,5 lito. Ir ...

Akcijų rinkos ECB sprendimus priėmė optimistiškai, kas toliau?

 Rugsėjo pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiškų žemumų – 0,05 procento ir paskelbė pradėsiąs obligacijų bei kitų finansinių priemonių supirkimo programą. Nors netyla ...

„Danske Bank“: euro zonoje prognozuojama 0,3 proc. infliacija

 Euro zonoje ši savaitė bus kupina įvykių. Ketvirtadienį įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis, kur ECB valdančioji taryba turės spręsti nemenkus uždavinius. Nepaisant ECB veiksmų, euro zonos rodikliai vis dar nedžiugina, taigi ...

Šita valstybė užsidarys? Puiku! (10)

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, kai jau dėjo, tai tikrai nepagailėjo ir paaiškino, kad jei viskas vyks taip, kaip dabar vyksta, tai Lietuva užsidarys ir greitai nebereiks net juokingų televizinių laidų, kuriose rypuojama, kaip sunku ...

Smulkiajam verslui prasidėjo pirmieji euro darbotvarkės darbai

Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, ...

Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės ...

Pasirinkimas tarp būsto nuomos ir įsigijimo – ne skonio klausimas

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias ...

A. Maldeikienė: šita valstybė paprasčiausiai užsidarys (12)

 Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot ...

Maratonas, balvonas ir komendanto valanda

Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė - bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai ir ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas