Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kaip tapti laimingu pensininku?

 Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis ...

Laukiama gerų žinių iš Vokietijos ir JAV

Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą.

Užteks kalbėti apie eurą

 Taip, tai yra dar vienas straipsnis apie eurą nuomonių skiltyje. Tik dalykas tas, mielas skaitytojau, kad laiko nuomonėms, o tuo labiau – prognozėms, nėra. Pats metas kalbėti apie praktinius dalykus. Kalbos, kad verslas neva pelnysis ...

Penki realūs pokyčiai, kuriuos atneš euras (1)

 Iki euro likus vos kelioms savaitėms, prasidėjo tikrasis darbymetis. Įmonės jau rūpinasi grynųjų eurų atsargomis, kad sausio 1-oji neužkluptų nepasiruošus, o gyventojai tiesiog graibsto išankstinius euro monetų rinkinius. Vien ...

Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm

 Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus ...

Politike išlaidūne, neliesk šeimos sidabro!

 Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį ...

Kokius namų darbus reikia suspėti atlikti iki euro įvedimo dienos?

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų ...

Septyni mokesčių mitai (4)

 Šį lapkritį Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai pirmą kartą gavo laiškus su duomenimis, kiek mokesčių jie šiemet skyrė ir kur tos lėšos panaudotos. Pristatydamas šią naujovę iždo kancleris ...

Kodėl taip dažnai kalbame apie naftą?

 Metai dar nesibaigė ir neskubame skaičiuoti šių metų netikėtumų bei dalinti Naujųjų metų pažadų. Tačiau jei tai darytume jau šiandien, nafta galėtų gauti „Metų netikėtumo“ titulą, kurį galėtų pasidalinti su ...

N. Mačiulis: parlamentarai siūlymais didinti biudžeto išlaidas perka balsus

 Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto išlaidas, prieš rinkimus perka rinkėjų balsus, teigia „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet augs Lietuvos skolinimosi poreikis. „Seimo ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas