Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Švedijoje verslo nišoms užimti reikia kantrybės

 Lietuviai apie Švedijos verslo santykius su Lietuva gali spręsti pasižiūrėję į bankų korteles piniginėse. Užsieniečiai apie tai gali sužinoti apvertę daugelį IKEA baldų – ten bus parašyta „Made in Lithuania“. ...

Prieš pakylant euro uždangai BVP plėtra nenuvylė

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc. Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą.

Metinis darbuotojų veiklos vertinimas – kada jis turi prasmės?

 Pasibaigus metams ir prasidėjus naujiems, daugybė įmonių bruzda planuodamos veiklą, nustatydamos individualius tikslus bei vertindamos darbuotojus. Vienose įmonėse tai daroma nuoširdžiai, kitose žinant, kad tokia praktika ir nieko ...

Elektros rinkos barometras: pigesnė elektra sugrįžo

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse po reikšmingo augimo vėl nukrito. Lietuvoje ir Latvijoje ji mažėjo 6 proc., o Estijoje – 1 proc. Teigiamus pokyčius lėmė padidėję elektros linijų pralaidumai ir atitinkamai augęs importas.

Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego?

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 ...

Kai analizuoti praeitį tampa sunkiau, nei prognozuoti ateitį

 Žiniasklaidoje pasirodžiusiame 2007-2013 metų BVP prognozių palyginime institucijas bandoma vertinti pagal jų prognozių tikslumą. Finansų ministerija pagirta, kiti pabarti ar išbarti. Yra bent keturios priežastys, dėl kurių šio ...

Mokestinė atskirtis – profesionalams

Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors ...

Investuotojai laukia naujienų iš ECB dėl kiekybinio skatinimo pradžios

Europos Teisingumo Teismui praėjusią savaitę paskelbus išankstinę nuomonę, kad 2012 metų Europos Centrinio Banko (ECB) vykdyta valstybių obligacijų supirkimo programa neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, dar labiau išaugo tikimybė, kad centrinis bankas ketvirtadienį paskelbs apie kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing – QE) pradžią.

Įmonės įstatų keitimas, įvedus eurą

 2015 m. sausio 1 diena, be abejonės, tapo viena iš svarbiausių dienų Lietuvos ekonomikos istorijoje, nes nuo šios datos Lietuva tapo devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje pradėta naudoti bendroji Europos Sąjungos ...

Elektros energijos kaina biržoje per metus padidėjo 2,4 proc. (1)

2014 m. „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje (NPS LT) susiformavusi vidutinė elektros energijos kaina siekė 5 Eur ct/kWh (17,3 ct/kWh) ir buvo 2,4 proc. didesnė už 2013 m. (4,9 Eur ct/kWh (16,9 ct/kWh)).



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas