Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vienas šūvis – penki zuikiai. Riebūs zuikiai. (1)

Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, o užsienyje. Tuo tarpu ...

2015 -tųjų biudžetas: nuo limpakojų iki puponautų

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti ir tvirtinti. O po bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiam sektoriui labiau rūpipirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai. Viešajam sektoriui ir ...

Euro zonos bankų būklė geresnė nei tikėtasi (1)

 Sekmadienį paskelbta, kad 25 euro zonos bankams pritrūktų kapitalo, jei išsipildytų streso testuose įvardijamos prielaidos. Daugiausia sunkumų kiltų Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Kipro bankams. Nors toks rezultatas atrodytų ...

Ar tikrai e-rezidentu galima tapti tik Estijoje?

 Santūrieji estai vėl ruošiasi nustebinti pasaulį – šį kartą suteikdami e-rezidento statusą užsienyje gyvenantiems žmonėms ir taip pradėdami precedento neturintį projektą, virtualiai išplėsiantį valstybės ...

Savivaldybes skandina biudžeto sudarymo tvarka

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir ...

„Danske Capital“: ar pensijų reforma pasiteisino?

Lietuvos gyventojai, antroje pensijų pakopoje pasirinkę maksimalų pensijų kaupimo būdą dėl valstybės paskatos kaupia beveik du kartus daugiau, negu to nepadariusieji. Atrodytų, pasirinkimas po pensijų reformos kaip ir aiškus. Vis dėlto, ar ...

Rusijos kredito reitingai smunka (1)

 Vienos pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Rusijos kredito reitingai gali dar mažėti. Penktadienį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Rusijos kredito reitingą nuo Baa1 iki Baa2, išlaikydama neigiamą reitingo ...

Krokodilo ašaros dėl profsąjungų

 „Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra - tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, ...

Kas vyksta rinkose?

Šią savaitę ėmėme gūžčioti pečiais, stebėdami finansų rinkų judesius. Iš tiesų, labiau pagrįstus paaiškinimus tokiais atvejais įmanoma suformuluoti šiek tiek vėliau, kai baigiama mąstyti šauktukų kategorijomis. ...

PVM lengvatos šiluma ir šaltukas

 Lig šiol buvo įprasta taip – socialdemokratai siūlo ir laimina PVM lengvatas, konservatoriai su liberalais – naikina. Dabar - viskas atvirkščiai. Socialdemokratai užsimojo naikinti lengvatą šildymui, kurios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas