Naujasis Statybos įstatymas atriša rankas ir įpareigoja

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Laimutė Zimkienė / Šiaulių kraštas

2011-09-01 12:30

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas vis yra tobulinamas ir apauga naujais įstatymo papildymais. Nemažai ginčų kelia savavališkų statybų įteisinimas. Naująjį LR Statybos įstatymą ir papildymus komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

– Kokius pakeitimus Statybos įstatyme laikote svarbiausiais?

– Vienas svarbiausių Statybos įstatymo (toliau–Įstatymas) pakeitimų – galimybė įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius.

Savavališkai pastatyti ar statomi statiniai Įstatymo pakeitimais diferencijuojami.

Vieną grupę sudaro statiniai, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir panašiai), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.

Kitą pastatų grupę sudaro pastatyti arba tik statomi statiniai, kurių statyba atliekama, nesilaikant formalių procedūrų, kai tokios paskirties statinių statyba tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo pataisomis numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka pirmoje grupėje išvardintus reikalavimus. Savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka aukščiau nuodytų kriterijų, nustatytas iki Įstatymo pakeitimų galiojęs reglamentavimas, tai yra, jie turi būti nugriauti arba pertvarkyti. Įstatymu numatyta galimybė, o ne pareiga įteisinti aukščiau minėtus savavališkus statinius. Todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas.

– Savavališkas statybas daug kas supras kaip savavališkas, nelegalias, neteisėtas. Ar dėl skirtingomis aplinkybėmis vartojamo vienodo termino „savavališkos“ nebus sunku susigaudyti, kodėl vienos statybos įteisinamos, kitos – ne?

– Savavališkai pastatyti statiniai įstatymo pakeitimais suskirstyti. Yra statybų, kai statoma be projekto, be leidimų, saugomoje teritorijoje, kurioje statyti negalima. Ir yra atvejai, kai žmogus tinkama tvarka nusipirko žemę, pakeitė jos paskirtį, jeigu reikėjo keisti, gavo tuometinį sąlygų sąvadą, prieš tai–detalųjį planą, kurį patvirtino ne kas kitas, kaip savivaldybės taryba, samdė projektuotoją, pradėjo statyti, investavo. Ir staiga – po penkerių ar šešerių metų, keičiantis institucijų tarnautojams, tvarkai, konstatuojama, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, statyba savavališka. Vienintelis pasitaisymas – radikalus. Pastatą nugriauti.

Straipsnio puslapiai:

- Laimutė Zimkienė

Šiaulių kraštas

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Lietuvos problema nėra mažėjantis gyventojų skaičius

Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

Baimė sukaustė įmonių investicijas

Vienas pagrindinių šalies konkurencingumo bei šalies gyventojų gerovės augimo veiksnių yra investicijos, ypač į įrengimus, technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau nepaisant investicijų svarbos, Lietuvoje jos išlieka apgailėtinai žemame lygyje, o pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau pakirto įmonių pasiryžimą aktyviau investuoti.

Vilnius veža ir taškas (1)

 Pagaliau supratau, kuo man patinka Vilnius veža. Primenu, kad „Vilnius veža“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta taksi bendrovė. Valdiškas taksi verslas, žinoma, man niekuo nepatinka. Nes ne savivaldybė turi taksistu dirbti. ...

Dėl mažų naftos kainų OPEC gali mažinti gavybą

Naftos kainai stipriai nukritus, ketvirtadienį vyks vienas svarbiausių šios savaitės renginių investuotojams – OPEC susirinkimas. Investuotojų akiratyje Šio, kas pusmetį vykstančio, susirinkimo buvo labai laukiama. ...

Euro zonos atlyginimai = lietuviška svajonė?

 Neseniai viešint vienoje Lietuvos pramonės įmonėje, darbuotoja uždavė „padruskintą“ klausimą – gerai, eurą jau greit įvesime, o kada mūsų atlyginimai bus tokie, kaip euro zonoje? Faktas tas, kad vidutinis darbo ...

Pinigų nepaslėpsite (2)

 Dabar parašysiu formulę, kurią Kauno tardytojams atskleidė vienas kalbus butų vagis. Jeigu dabar esate namuose – pasitikrinkite ir tikrai nustebsite. Ši vagių profesionalų formulė pirmiausia skirta gyvenantiems ...

Viešieji pirkimai 2015 m. Kas naujo?

 Nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiant nacionalinę valiutą iš lito į eurą, perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams kyla klausimų, kaip tai palies viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą ir ar būtina atlikti sutarties nuostatų pakeitimus ...

Nekilnojamojo turto rinkoje euras – praeities veiksnys

 Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimai buvo rekordiniai, jie rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos ...

Paslėptas mokestis, kurį sumokame beveik visi (1)

Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose kaimyninėse šalyse? Taip lemia ne tik ECB vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl ...

Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka

 Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka, tiesa, nežymiai. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai mano, kad mažėjantis užsakymų gamybai skaičius ir augančios atsargos tiesiogiai ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas