Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


EK: Lietuvos pasirengimas euro įvedimui vyksta sėkmingai

Lietuvos pasirengimas nuo kitų metų įsivesti eurą vyksta sklandžiai, teigia Europos Komisija (EK). Penktadienį EK paskelbė ataskaitą dėl Lietuvos praktinio pasirengimo įsivesti eurą, kurioje įvertino iki šių metų rugsėjo pabaigos padarytą pažangą, pranešė EK.

69 proc. kaupiančiųjų senatvei domisi būsimos pensijos dydžiu

Tik 28 proc. senatvei kaupiančiųjų gyventojų nesidomi būsima pensija, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, kuriame gyventojų teirautasi dėl kaupimo antros pakopos pensijų fonduose. Tokie tyrimo duomenys paaiškėjo nepaisant to, kad dėl nedarbo, emigracijos ir kitų priežasčių net 34 proc. kaupiančių pensijai gyventojų šią vasarą neturėjo draudžiamųjų pajamų ir negavo ...

„Snoro“ milijardinės vertės paskolų portfelis bus parduotas

Prieš trejus metus bankrutavusio banko „Snoras“ milijardinės vertės paskolų portfelis bus parduotas tarptautiniam investicinio banko vadovaujamam konsorciumui. Pranešama, kad pasirinktas geriausią siūlymą pateikęs investuotojas, su kuriuo toliau bus tęsiamos derybos. „Snoro“ bankroto administratoriaus pareigas prieš kelias dienas pradėjęs eiti Gintaras Adomonis daugiau pakomentuoti apie sandorį ...

Daugiau nei 400 asmenų ieškinys dėl „Snoro“ žalos atlyginimo (1)

Keli šimtai bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių penktadienį Vilniaus apygardos teismui turėtų pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jiems atstovaujantis Rimantas Simaitis teigė, kad tarp atsakovų - valstybė ir buvę didžiausi banko akcininkai, o ieškinio suma dar skaičiuojama.

LBA: Kibernetiniame kare plikomis rankomis nepakariausime

 Vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstytas Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasiūlymas suteikti šalies Kibernetiniam saugumo centrui teisę imtis efektyvių veiksmų prieš kibernetinius nusikaltėlius sulaukė ...

Penkiems bankams už bandymą manipuliuoti užsienio valiutos rinkomis skirta 3,4 mlrd. JAV dolerių bauda

JAV, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos reguliavimo institucijos penkiems bankams už bandymą manipuliuoti užsienio valiutos rinkomis skyrė 3,4 mlrd. JAV dolerių baudą. JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija, Jungtinės Karalystės ...

Bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų – gerokai santūresni

Šių metų pradžioje laukę spartaus nekilnojamojo turto (NT) brangimo, bankai antroje metų pusėje kainų perspektyvas vertina gerokai santūriau – perpus sumažėjo manančių, kad kainos kils, ir dabar dauguma mano, kad jos nesikeis, rodo naujausi bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenys.

Su el. bankininkystės sukčiais susidūrė 9 proc. gyventojų

 9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, ...

Į Lietuvą atgabenta antroji euro banknotų siunta – šį kartą į Kauną

Į Lietuvą trečiadienį atgabenta antroji euro banknotų siunta. Neoficialiomis BNS žiniomis, lėktuvas su pinigais nusileido Kauno oro uoste. Pareigūnai kol kas šios informacijos nepatvirtino.

Tyrimas: Didžioji dalis gyventojų dar nesiruošia eurui

Trys iš keturių gyventojų nesiruošia euro įvedimui, atskleidė banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta tyrimų bendrovės RAIT apklausa. Gyventojų paklausus, kaip jie ruošiasi naujai valiutai – eurui, net 75 proc. respondentų nurodė, kad jie nesiruošia naujai valiutai. Dar 14 proc. apklaustųjų teigė besidomintys, kaip litus reikės keisti į eurus, parodė apklausa.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas