Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Bankas: nuo plytų – prie pikselių

 Remiantis tyrimų bendrovės „Gartner“ prognoze, per 2015 m. mobiliųjų įrenginių – išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių – pasaulyje bus parduota 8 kartus daugiau nei įprastų kompiuterių. ...

S. Kropas: bankai turės gerinti paslaugų kokybę

Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Lietuvai įstojus į euro zoną ir tapus bankų sąjungos nare, išaugs bankų ir finansų įstaigų konkurencija, dėl to bankai turės gerinti paslaugų kokybę, ir tai bus naudinga jų klientams:

Lietuvos gyventojai suvokia bankų reikšmę šalies ekonomikai

61 proc. Lietuvos gyventojų įžvelgia, kad bankų sektorius turi didžiausią reikšmę ekonomikai ir pasitiki savo banku. Atsargiai vertindami visą bankininkystę, šalies gyventojai labai nedrąsiai priima bankų naujoves ir pasisako už griežtą bankininkystės reguliavimą. Paaiškėjo, kad pasitikėjimas bankais yra tiesiogiai susijęs su asmenine patirtimi – kuo bendravimas su banku ar bankais ...

Danijos kronos atrišimas nuo euro jai brangiai kainuotų

Pasigirdus svarstymų, kad Danija gali pasekti Šveicarijos pavyzdžiu ir atsisakyti sąsajos su euru, didieji Skandinavijos bankai ir Danijos vyriausybė stengiasi įtikinti užsienio investuotojus, kad šalis neketina atrišti kronos nuo euro. Finansų analitikas Liutauras Armanavičius „Žinių radijui“ sakė, kad kronos atrišimas nuo euro labai brangiai kainuotų Danijos ekonomikai:

Tarp dažniausių 2014 m. skolinimosi priežasčių – refinansavimas

Daugiau nei trečdalis – 35 proc. – vartojimo paskolų banko „Bigbank“ klientų praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, beveik kas penktas (18 proc.) – tam, kad įsigytų arba atnaujintų būstą, 10 proc. – norėdami refinansuoti kitus įsiskolinimus. Šiuos duomenis atskleidė kasmetinė banko klientų apklausa.

Paštuose jau iškeista apie 5 mln. eurų – Lietuvos pašto atstovė

Lietuvos pašto skyriuose penktadienį iki vidurdienio iškeista jau 5 mln. eurų (17,3 mln. litų). Pašto tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė sako, kad daugiausiai pinigų keičiama ten, kur nėra bankų.

V. Vasiliauskas: ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų

Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas.

Ministrė A. Pabedinskienė: „Socialiniam draudimui, užimtumo sistemai pokyčiai reikalingi, bet jokių mokesčių nekursime ir nedidinsime“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė po susitikimo su mokslininkais pabrėžia, kad pokyčiai užimtumo, socialinės politikos srityje reikalingi, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jokių naujų mokesčių reformų nekuria.

Rublis skęsta greičiau nei Titanikas

Gelbėdamas rublį, Rusijos centrinis bankas vėl didina bazinę palūkanų normą - iki 17 procentų. Dar Praėjusią savaitę bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki dešimties su puse procento. Pasaulio bankas gruodžio pradžioje pablogino Rusijos ūkio 2015-16 metų prognozę. Vietoje stagnacijos banko ekspertai dabar prognozuoja recesiją.

Lietuvoje auga jaunoji investuotojų karta (3)

Investavimas didesniajai daliai Lietuvos gyventojų – mažai žinoma veikla, tačiau šalyje auga jo pradžiamoksliu aktyviai besidominti jaunų žmonių karta. Šiuo metu apie 50 tūkst. Lietuvos jaunuolių mokosi investuoti žaisdami „Swedbank“ jaunimo programos simuliacinį žaidimą. Aktyviausi dalyviai – 18-22 metų amžiaus jaunuoliai, tačiau tarp žaidžiančiųjų yra ir pradinukų bei paauglių.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas