Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Rublis skęsta greičiau nei Titanikas

Gelbėdamas rublį, Rusijos centrinis bankas vėl didina bazinę palūkanų normą - iki 17 procentų. Dar Praėjusią savaitę bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki dešimties su puse procento. Pasaulio bankas gruodžio pradžioje pablogino Rusijos ūkio 2015-16 metų prognozę. Vietoje stagnacijos banko ekspertai dabar prognozuoja recesiją.

Lietuvoje auga jaunoji investuotojų karta (2)

Investavimas didesniajai daliai Lietuvos gyventojų – mažai žinoma veikla, tačiau šalyje auga jo pradžiamoksliu aktyviai besidominti jaunų žmonių karta. Šiuo metu apie 50 tūkst. Lietuvos jaunuolių mokosi investuoti žaisdami „Swedbank“ jaunimo programos simuliacinį žaidimą. Aktyviausi dalyviai – 18-22 metų amžiaus jaunuoliai, tačiau tarp žaidžiančiųjų yra ir pradinukų bei paauglių.

Dėl euro įvedimo – prieštaringi apklausų duomenys

Iki euro įvedimo Lietuvoje likus kiek daugiau nei dviems savaitėms, skirtingos apklausos rodo skirtingą gyventojų nuomonę dėl naujos valiutos. Lietuvos bankas skelbia, kad pagal „Berent Research Baltic“ apklausą 53 proc. Lietuvos gyventojų pritaria euro įvedimui. Tačiau euroskeptikų „Europeans United for Democracy“ užsakyta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 49 proc. gyventojų euro įvedimui ...

Dirbantieji keliose veiklose gali tikėtis mažesnių mokesčių

Turintys nuolatines pajamas ir kartu užsiimantys smulkiuoju verslu nuo sausio mėnesio gali būti pamaloninti sumažėjusiais mokesčiais, „Žinių radijui“ kalbėjo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Šiuo metu keliose veiklos formose dalyvaujantys asmenys, už kiekvieną veiklą atskirai moka 93 litų privalomojo sveikatos draudimo PSD mokestį kas mėnesį. A. ...

Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokestį ir apmokestinamojo turto vertę

Seimas nutarė nuo 1 mln. iki 759,6 tūkst. litų (220 tūkst. eurų) sumažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto ( NT) vertę. Šis turtas bus apmokestinamas perpus mažesniu - 0,5 proc. tarifu. Seimas, 65 nariams balsavus už, 16 - prieš, 18 susilaikius, antradienį priėmė tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.

Lietuvos investuotojai gruodžio mėnesį didžiausių dovanų tikisi iš akcijų rinkų

 Lapkričio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 82 investuotojai iš kurių 89% gruodžio mėnesį tikisi tolimesnio rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai ir ...

R. Šadžius: 2015 metais pajamų iš mokesčių augimas bus mažesnis

2015 metais planuojama surinkti daugiau nei šiemet pajamų iš mokesčių, tačiau augimas bus mažesnis, sako finansų ministras. „2015 metais, palyginti su 2014 metų faktu, planuojame 6,3 proc. pajamų (iš akcizų, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių - BNS) augimą - truputį mažesnį. Ir tai konkretus įrodymas kritikams, kad mokestinės pajamos kitais metais suprojektuotos atsargiai“, - Seimui ...

Per Naujuosius metus patariama turėti grynųjų

Naujųjų metų naktį gyventojams patariama turėti šiek tiek grynųjų pinigų, nes dėl valiutos pasikeitimo gali atsirasti trumpalaikių sistemų trikdžių, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Taip pat sausio pirmosios naktį ir dieną patariama nepulti tikrinti elektroninės bankininkystės.

VMI atstovas: mes galime patikrinti, ar nurodote perlaidas iš užsienio (2)

Artimųjų iš užsienio siunčiamos piniginės perlaidos taip pat traktuojamos kaip pajamos, todėl besikreipiantieji į savivaldybes dėl pašalpų ar kompensacijų jas turi nurodyti. Tai reiškia, kad gaunantieji perlaidas iš užsienio rizikuoja teise į pašalpas.

EK: Lietuvos pasirengimas euro įvedimui vyksta sėkmingai

Lietuvos pasirengimas nuo kitų metų įsivesti eurą vyksta sklandžiai, teigia Europos Komisija (EK). Penktadienį EK paskelbė ataskaitą dėl Lietuvos praktinio pasirengimo įsivesti eurą, kurioje įvertino iki šių metų rugsėjo pabaigos padarytą pažangą, pranešė EK.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas