Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Tyrimas: Didžioji dalis gyventojų dar nesiruošia eurui

Trys iš keturių gyventojų nesiruošia euro įvedimui, atskleidė banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta tyrimų bendrovės RAIT apklausa. Gyventojų paklausus, kaip jie ruošiasi naujai valiutai – eurui, net 75 proc. respondentų nurodė, kad jie nesiruošia naujai valiutai. Dar 14 proc. apklaustųjų teigė besidomintys, kaip litus reikės keisti į eurus, parodė apklausa.

Euro įvedimas gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad įvedamas euras namų ūkių finansinės padėties nepakeis. Artėjant euro įvedimui ir jau įvedus eurą kinta tik kai kurios taupymo ir skolinimosi sąlygos.

Gyventojų skolų portfelis sugrįžo į praėjusių metų lygį

Rugsėjo mėnesį gyventojų pradelstų skolų portfelis padidėjo 50 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje sudarė 3,62 mlrd. litų. Įsiskolinimų suma praktiškai sugrįžo į praėjusių metų pabaigos lygį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

SEB bankas: artėjant eurui mažės grynųjų pinigų

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau ...

Šiaulių banko grupės pelnas augo

 Didžiausio lietuviško kapitalo banko – Šiaulių banko – ir banko grupės pagrindinių veiklos rodiklių dinamika atspindi nuoseklią verslo plėtrą. Per devynis šių metų mėnesius Šiaulių banko grupė uždirbo ...

„Snoro“ kreditoriai kreipsis į teismą dėl nutraukto administratoriaus tyrimo

 Žlugusio banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacija ketina kreiptis į teismą, teisėsaugai nutraukus tyrimą dėl banko administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) veiksmų. Tai BNS patvirtino asociacijos vadovas ...

Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis

Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Vitas Vasiliauskas: esame taške, kai neigiamą poveikį ekonomikai gali daryti ne vienas veiksnys

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, kur spalio 10–12 dienomis dalyvaus metiniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks susitarti dėl koordinuotų veiksmų, kurie paspartintų ekonomikos augimą ir užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą. Susitikimų metu numatoma paskelbti ...

Lietuvos bankas investavo Kinijos kapitalo rinkoje

 Gavęs Kinijos centrinio banko leidimą ir baigęs teisines investavimo į Kinijos kapitalo rinką pasiruošimo procedūras, Lietuvos bankas pirmą kartą nedidelę dalį užsienio atsargų investavo į Kinijos skolos vertybinius ...

Bitkoinai užkariauja investuotojų simpatijas

 JAV atlikto tyrimo duomenimis, bitkoinai laikomi didelę grąžą galinčia atnešti investicija. Tikimasi, kad jau dabar didelio investuotojų dėmesio sulaukianti virtualioji valiuta artimiausiu metu investuotojų portfeliuose gali užimti dar ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas