„Wall Street Journal“: su Iranu bendradarbiauja didžiausi Europos bankai


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Elta

2012-09-13 15:41

Keli Europos bankai toliau bendradarbiauja su Irano finansinėmis organizacijomis ir šalies valdžia, nepaisydami paskelbtų tarptautinių sankcijų, rašo "The Wall Street Journal".

Anot laikraščio, didžiausias Vokietijos bankas "Deutsche Bank" vien per pastaruosius metus atliko su Iranu finansinių transakcijų už 2,8 mlrd. dolerių. Finansinių santykių su Teheranu nenutraukė ir Prancūzijos bankas "BNP Paribas", Ispanijos "Banco Santander", britų HSBC ir olandų "ING Groep NV". Daugelis jų yra pasirašę ilgalaikes sutartis dėl prekybinių operacijų su Iranu finansavimo.

Patys bankininkai laikraščiui paaiškino, kad jie nesudaro naujų kontraktų su Irano valdžia, kompanijomis ir finansinėmis struktūromis, be to, stengiasi nutraukti jau egzistuojančius komercinius susitarimus, tačiau padaryti tai nėra taip lengva.

Rugpjūtį JAV valdžia jau pradėjo tikrinti banką "Deutsche Bank", nes įtaria jį ryšiais su Iranu. Be to, skelbiama ir apie britų banko "Royal Bank of Scotland" analogišką tyrimą. Rugpjūčio pabaigoje "The Financial Times" rašė, kad bendradarbiavimu su Teheranu įtariamas ir Italijos banko "UniCredit" Vokietijos padalinys.

Rugpjūčio viduryje britų bankas "Standard Chartered", apkaltintas neteisėtomis operacijomis su Irano kompanijomis, sutiko sumokėti JAV 340 mln. dolerių baudą, taip išvengdamas teisminio nagrinėjimo. Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento duomenimis, bankas nuslėpė sandorių su Iranu už 250 mlrd. dolerių sumą.

JAV ir Europa tarptautinėmis sankcijomis stengiasi izoliuoti finansinę Irano sistemą ir taip apsunkinti jo ekonominę veiklą. Be draudimo bendradarbiauti su Irano kompanijomis ir bankais, JAV ir ES paskelbė embargą naftos tiekimui iš šios šalies. Taip šalys stengiasi priversti Teheraną atsisakyti branduolinės programos, baiminamasi, kad Iranas ketina pagaminti masinio naikinimo ginklą.

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


S. Kropas: bankai turės gerinti paslaugų kokybę

Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Lietuvai įstojus į euro zoną ir tapus bankų sąjungos nare, išaugs bankų ir finansų įstaigų konkurencija, dėl to bankai turės gerinti paslaugų kokybę, ir tai bus naudinga jų klientams:

Lietuvos gyventojai suvokia bankų reikšmę šalies ekonomikai

61 proc. Lietuvos gyventojų įžvelgia, kad bankų sektorius turi didžiausią reikšmę ekonomikai ir pasitiki savo banku. Atsargiai vertindami visą bankininkystę, šalies gyventojai labai nedrąsiai priima bankų naujoves ir pasisako už griežtą bankininkystės reguliavimą. Paaiškėjo, kad pasitikėjimas bankais yra tiesiogiai susijęs su asmenine patirtimi – kuo bendravimas su banku ar bankais ...

Danijos kronos atrišimas nuo euro jai brangiai kainuotų

Pasigirdus svarstymų, kad Danija gali pasekti Šveicarijos pavyzdžiu ir atsisakyti sąsajos su euru, didieji Skandinavijos bankai ir Danijos vyriausybė stengiasi įtikinti užsienio investuotojus, kad šalis neketina atrišti kronos nuo euro. Finansų analitikas Liutauras Armanavičius „Žinių radijui“ sakė, kad kronos atrišimas nuo euro labai brangiai kainuotų Danijos ekonomikai:

Tarp dažniausių 2014 m. skolinimosi priežasčių – refinansavimas

Daugiau nei trečdalis – 35 proc. – vartojimo paskolų banko „Bigbank“ klientų praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, beveik kas penktas (18 proc.) – tam, kad įsigytų arba atnaujintų būstą, 10 proc. – norėdami refinansuoti kitus įsiskolinimus. Šiuos duomenis atskleidė kasmetinė banko klientų apklausa.

Paštuose jau iškeista apie 5 mln. eurų – Lietuvos pašto atstovė

Lietuvos pašto skyriuose penktadienį iki vidurdienio iškeista jau 5 mln. eurų (17,3 mln. litų). Pašto tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė sako, kad daugiausiai pinigų keičiama ten, kur nėra bankų.

V. Vasiliauskas: ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų

Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas.

Ministrė A. Pabedinskienė: „Socialiniam draudimui, užimtumo sistemai pokyčiai reikalingi, bet jokių mokesčių nekursime ir nedidinsime“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė po susitikimo su mokslininkais pabrėžia, kad pokyčiai užimtumo, socialinės politikos srityje reikalingi, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jokių naujų mokesčių reformų nekuria.

Rublis skęsta greičiau nei Titanikas

Gelbėdamas rublį, Rusijos centrinis bankas vėl didina bazinę palūkanų normą - iki 17 procentų. Dar Praėjusią savaitę bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki dešimties su puse procento. Pasaulio bankas gruodžio pradžioje pablogino Rusijos ūkio 2015-16 metų prognozę. Vietoje stagnacijos banko ekspertai dabar prognozuoja recesiją.

Lietuvoje auga jaunoji investuotojų karta (3)

Investavimas didesniajai daliai Lietuvos gyventojų – mažai žinoma veikla, tačiau šalyje auga jo pradžiamoksliu aktyviai besidominti jaunų žmonių karta. Šiuo metu apie 50 tūkst. Lietuvos jaunuolių mokosi investuoti žaisdami „Swedbank“ jaunimo programos simuliacinį žaidimą. Aktyviausi dalyviai – 18-22 metų amžiaus jaunuoliai, tačiau tarp žaidžiančiųjų yra ir pradinukų bei paauglių.

Dėl euro įvedimo – prieštaringi apklausų duomenys

Iki euro įvedimo Lietuvoje likus kiek daugiau nei dviems savaitėms, skirtingos apklausos rodo skirtingą gyventojų nuomonę dėl naujos valiutos. Lietuvos bankas skelbia, kad pagal „Berent Research Baltic“ apklausą 53 proc. Lietuvos gyventojų pritaria euro įvedimui. Tačiau euroskeptikų „Europeans United for Democracy“ užsakyta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 49 proc. gyventojų euro įvedimui ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas