Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vienas šūvis – penki zuikiai. Riebūs zuikiai. (1)

Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, o užsienyje. Tuo tarpu ...

2015 -tųjų biudžetas: nuo limpakojų iki puponautų

Kitų metų biudžetas jau parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti ir tvirtinti. O po bus įduotas visai valstybei – pagal jį gyventi. Privačiam sektoriui labiau rūpipirmoji biudžeto pusė, jo pajamos. Nes biudžeto pajamos visų pirma yra žmonių ir įmonių išlaidos, jų sumokami mokesčiai. Būtent jie yra daugumos šeimų didžioji išlaidų dalis. Ne maistas, ne šildymas, o mokesčiai. Viešajam sektoriui ir ...

Euro zonos bankų būklė geresnė nei tikėtasi (1)

 Sekmadienį paskelbta, kad 25 euro zonos bankams pritrūktų kapitalo, jei išsipildytų streso testuose įvardijamos prielaidos. Daugiausia sunkumų kiltų Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Kipro bankams. Nors toks rezultatas atrodytų ...

Ar tikrai e-rezidentu galima tapti tik Estijoje?

 Santūrieji estai vėl ruošiasi nustebinti pasaulį – šį kartą suteikdami e-rezidento statusą užsienyje gyvenantiems žmonėms ir taip pradėdami precedento neturintį projektą, virtualiai išplėsiantį valstybės ...

Savivaldybes skandina biudžeto sudarymo tvarka

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir ...

„Danske Capital“: ar pensijų reforma pasiteisino?

Lietuvos gyventojai, antroje pensijų pakopoje pasirinkę maksimalų pensijų kaupimo būdą dėl valstybės paskatos kaupia beveik du kartus daugiau, negu to nepadariusieji. Atrodytų, pasirinkimas po pensijų reformos kaip ir aiškus. Vis dėlto, ar ...

Rusijos kredito reitingai smunka (1)

 Vienos pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Rusijos kredito reitingai gali dar mažėti. Penktadienį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Rusijos kredito reitingą nuo Baa1 iki Baa2, išlaikydama neigiamą reitingo ...

Krokodilo ašaros dėl profsąjungų

 „Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra - tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, ...

Kas vyksta rinkose?

Šią savaitę ėmėme gūžčioti pečiais, stebėdami finansų rinkų judesius. Iš tiesų, labiau pagrįstus paaiškinimus tokiais atvejais įmanoma suformuluoti šiek tiek vėliau, kai baigiama mąstyti šauktukų kategorijomis. ...

PVM lengvatos šiluma ir šaltukas

 Lig šiol buvo įprasta taip – socialdemokratai siūlo ir laimina PVM lengvatas, konservatoriai su liberalais – naikina. Dabar - viskas atvirkščiai. Socialdemokratai užsimojo naikinti lengvatą šildymui, kurios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas